1. Reguliavimas pagal medžiagos klampumą
Klampumas yra svarbiausias veiksnys, turintis įtakos sukimosi greičiui. Paprastai kuo didesnis medžiagos klampumas, tuo mažesnis turėtų būti greitis ir atvirkščiai.
Mažo{0}}klampumo medžiagos(pvz., vandens -tirpalai, praskiestos rūgštys / bazės, mažos-koncentracijos suspensijos): šios medžiagos yra gerai skystos ir lengvai maišomos. Didesnis sukimosi greitis (paprastai 500-1500 aps./min.) yra tinkamas pagreitinti masės perdavimą ir užtikrinti tolygų maišymą. Pavyzdžiui, maišant praskiestą druskos tirpalą, 800-1200 aps./min greičiu galima greitai pasiekti vienalytę būseną.
Vidutinio{0}}klampumo medžiagos(pvz., emulsijos, pastos su mažu kietųjų medžiagų kiekiu, klampūs tirpalai, pvz., glicerino -vandens mišiniai): jų sklandumas yra vidutinis, o per didelis greitis gali sukelti purslų ar oro įtraukimą. Rekomenduojamas vidutinis greitis (300-800 aps./min.). Pavyzdžiui, ruošiant aliejaus -vandenyje emulsiją, 400–600 aps./min. greitis padeda suformuoti stabilius lašelius, nesukeliant per daug oro burbuliukų.
Didelės{0}}klampos medžiagos(pvz., tirštos pastos, didelės-koncentracijos suspensijos, išlydyti polimerai): šios medžiagos yra prastai skystos ir labai atsparios maišymui. Mažas sukimosi greitis (50-300 aps./min.) reikalingas, kad maišytuvas neperkrautų arba medžiaga „užstrigtų“ ir netekėtų. Pavyzdžiui, maišant didelės koncentracijos krakmolo pastą, 80-150 aps./min. greitis užtikrina tolygų medžiagos maišymą, nepažeidžiant maišytuvo variklio.
2. Reguliavimas pagal medžiagos dalelių dydį ir kietumą
Maišant kietą -skystį arba kietą- kietą medžiagą, kurioje yra dalelių, dalelių dydis ir kietumas lemia greitį, reikalingą aglomeratams suskaidyti ir pasiekti vienodą dispersiją.
Smulkios ir minkštos dalelės(pvz., talko milteliai, aktyvintos anglies milteliai, smulkūs organiniai milteliai): Šios dalelės lengvai išsisklaido ir nereikalauja didelės šlyties jėgos. Pakanka vidutinio greičio (300-800 aps./min.). Pavyzdžiui, disperguojant 200 akių talko miltelius į vandenį, 500–600 aps./min. greitis gali užkirsti kelią aglomeracijai, nesukeliant miltelių skraidinimo.
Šiurkščios arba kietos dalelės(pvz., kvarcinis smėlis, stambūs mineraliniai milteliai, kietos keramikos dalelės): šios dalelės turi stiprią aglomeracijos tendenciją ir jas suskaidyti reikia didesnės šlyties jėgos. Reikia didesnio greičio (800-2000 aps./min.), tačiau būtina užtikrinti, kad maišytuvo sparnuotė būtų atspari dilimui. Pavyzdžiui, maišant 50 akių kvarcinį smėlį į dervos matricą, 1200–1800 aps./min. greitis padeda tolygiai paskirstyti smėlį, nepaliekant didelių aglomeratų.
3. Koregavimas, pagrįstas medžiagos nepastovumu ir jautrumu
Lakioms ar šilumai{0}}jautrioms medžiagoms sukimosi greitis turi būti reguliuojamas, kad būtų išvengta per didelio karščio susidarymo arba tirpiklio išgaravimo.
Lakios medžiagos(pvz., etanolio -tirpalai, žemos -virimo temperatūros-tirpikliai): Didelis greitis padidins medžiagos ir oro sąlyčio plotą, pagreitindamas tirpiklio garavimą. Reikėtų naudoti mažesnį greitį (200-500 aps./min.) ir, jei įmanoma, rekomenduojama naudoti sandarų maišymo indą. Pavyzdžiui, maišant etanolio-vandens tirpalą, 200–300 aps./min. greitis sumažina etanolio nuostolius.
Karščiui{0}}jautrios medžiagos(pvz., biologiniai mėginiai, fermentai, termiškai nestabilūs polimerai): Trintis tarp sparnuotės ir medžiagos dideliu greičiu generuos šilumą, kuri gali denatūruoti arba suskaidyti medžiagą. Tinka mažas ir vidutinis greitis (100-400 aps./min.), o esant reikalui, vėsinimui galima naudoti maišytuvą su apvalkalu. Pavyzdžiui, maišant baltymų tirpalą, 150-250 aps./min. greitis užtikrina vienodą maišymą, nesukeliant baltymų denatūravimo dėl karščio.
4. Reguliavimas pagal maišymo paskirtį
Įvairūs maišymo tikslai (pvz., maišymas, tirpinimas, dispersija, emulsinimas) taip pat reikalauja atitinkamo greičio reguliavimo.
Paprastas maišymas(pvz., maišant du maišančius skysčius): Tikslas yra greitai pasiekti vienodą sudėtį, todėl tinka vidutinis greitis (300-800 aps./min.).
Iširimo skatinimas(pvz., kietų reagentų tirpinimas tirpikliuose): vidutinis arba didelis greitis (500–1200 aps./min.) gali pagreitinti tirpimo procesą, padidindamas masės perdavimo greitį tarp kietosios ir skystosios fazės.
Emulsinimas(pvz., ruošiant aliejų-vandenyje arba vandens-aliejuje emulsijas: emulsijai reikia pakankamai šlyties jėgos, kad alyvos lašeliai suskaidytų į mažas daleles, todėl dažniausiai reikalingas didelis greitis (1000–3000 aps./min.) ir dažnai derinamas specialus emulsuojantis sparnuotė.
Nanodalelių dispersija(pvz., nano-silicio dioksido dispergavimas į tirpiklį): nanodalelės yra linkusios aglomeruotis, todėl reikalingas didelis greitis (1500–3000 aps./min.) su didele šlyties jėga, o kartais derinamos papildomos priemonės, pvz., ultragarso pagalba.